Geltona kinrožė. Kaip ir turėjo būti pilnavidurė, bet pastebėjau, kad žiedo forma labai priklauso nuo šviesos kiekio ir sąlygų. Didžiausias visuomet būna pirmas žiedas. O žiemos žiedai dažnai būna keistoki, kaip ir šis -su papildomu lapeliu ant nosytės
2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis
Prancūziškai tai vadinasi pantoufles. Tėtis apie prastus batus sakydavo-
''kantapliai''. Antrųjų niekaip nesiseka gerai nufotografuoti.
Viena iš populiariausių tarpukario melodijų.(Marek Weber orchestra. Fur dich, Rio-Rita.1932)Nors gal tai ir ne fokstrotas, o pasodoblis? Galų gale, koks skirtumas, svarbiausia, kad melodija išties nereali. Ir filmukas nerealus, iš tikrųjų, norisi pažiūrėti dar ir dar. Dar šiek tiek apie melodiją. Ilgą laiką melodijos autoriumi buvo laikomas H. Tierney. Dabar sako, kad sukūrė ją Enrique Santeugini 1932m. specialiai naktiniam klubui Rio-Rita Berlyne. Vėliau, Vokietijoje atėjus į valdžią nacionalsocialistams, dėl netinkamos tautybės Marek Weber emigravo į JAV, taikantis prie naujos auditorijos pavadinimas buvo išverstas į anglų kalbą (For you, Rio-Rita), ir visiškai nesvarbu tapo , kur ir kas yra Rio-Rita. Manau, paklausinėjus, didžioji dalis atsakytų , kad moteris. 1937.plokštelė su šia melodija pateko į Sovietų Sąjungą (nors man gražiau skamba Tarybų Sąjunga) ir čia tapo tiesiog megahitu. Be šios melodijos neįmanoma įsivaizduoti prieškario atmosferos. Kažkas tai ir pasakė "tokia faina tarybinė muzikėlė". Ne tik virš Tarybų Sąjungos, virš visos Europos kaupėsi nerimo siaubo ir skausmo debesys, bet kol kas daugeliui žmonių ši melodija žada šviesų ir laimingą gyvenimą.