2011 m. liepos 27 d., trečiadienis

Dažymas augalais. 1

Paskutiniu metu kažkaip įdomu pasidarė, kokią spalvą iš kokių augalų galima išspausti.
buvo keletas eksperimentų, kai kurias išvadas jau galima daryti.
Iš Lietuviškų augalų ko geriausiai pavyksta murzinai žalsvai rudai pilki atspalviai. Ir tai tik su kandikais. Taip kad, manau, ekologija toks dažymas net nekvepia.
Šioj nuotraukytėj vienas pirmųjų eksperimentų. Dažyta džiovintais serenčių žiedais. realiai spalva šiek tiek žalsvesnė. Bazinė spalva -balta.
Vilną augalai dažo geriau negu augalinius pluštus.


2011 m. liepos 25 d., pirmadienis

Žiurkės

Žiurkė yra fantastiškai geras gyvūnas. Tobulas. Gudri, gyvybinga ir labai patogi auginti. Atsibodo bendraut -uždarei į narvelį ir visiems gerai . Jokio triukšmo. Ėda viską, bet po nedaug. Tikra gurmanė -mėgsta gerą maistą. Švari. Bendraujanti.
Šiuo metu turiu dvi seses. Elgiasi beveik kaip žmonės, ypač kai alkanos. Pagriebs kasnį -ir kur į kampą, kad tik kitai nekliūtų







Čia Madam šildosi po maudynių

kontrastingas

Baltas šilkas ir tamsi pilkai žalia vilna. Pozuoja vėlai vakare topinambuose.

2011 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

gimtadienis

Šiandien pasenau dar metais. Liūdna.
Kompiuteris, kaip visad, nepamiršo pasveikint, bet sveikinimo tekstas susuktas taip, kad išeina, jog aš save sveikinu. Truputėlį žiauroka pasirodė.
Ta proga nusipirkau žiauriai brangių estiškų siūlų. Patys siūlai man nelabai patinka, kiek šiurkštoki, bet žiauriai gražios spalvos ir geri spalvų perėjimai. Megsiu skarą. megztinio ar kepurės nešiot iš tokių siūlų tikrai negalėčiau,


2011 m. liepos 20 d., trečiadienis

Alyviniai iš vikšrų padermės

labai panašūs, tikri broliai - to paties šilko skiautė, vilna panašaus atspalvio. Antrasis išėjo šiek tiek gyvesnis. Jam daugiau kliuvo tamsiai violetinės spalvos. Nors greičiau nupirko pirmąjį .

2011 m. liepos 17 d., sekmadienis

Fotosesija ant žolės

Šį sykį velti šalikėliai pozuoja gamtoje. Sakyčiau, panašūs į spalvotus vasariškus vikšrus. Tiesiog nedidukas vikšrų paradas. Arba pasivaikščiojimas prieš saulėlydį.



2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Liège


Antra kelionės dalis - Lježas. Po vokiškai-olandiškai tvarkingos Briugės - pliūpsnis pranzūziškos laisvės ir chaoso. Be abejo, ir mastelis visai kitas. Vis dėlto vienas iš didžiausių šalies miestų. Ir dviejų dienų aiškiai per mažai.

Pilkai raudonas miestas.

Įspūdis toks, kad miestas -nuolatinė statybvietė. Nesuprasi, ką griauna, ką stato, o ką remontuoja
Stotis nustebino švara ir modernumu. Tarp kitko visokių įtartinų elementų taipogi nesimatė.

Laiptai į tvirtovę . 300 laiptelių



Katedra. Taip ir nesugebėjom patekti į vidų, kažkaip trumpai bažnyčios ten tedirba. Sako todėl, kad bažnyčiose mėgsta pamiegoti visokie asocialūs elementai, jas ir rakina.

2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Brugge



Briugėje išsiaiškinom, kaip iš tikrųjų reikia sakyti" Briusel" ar "Briuksel". Pačio "Briusel" nematėm net iš paukščio skrydžio -buvo pasislėpęs po nemenku debesų sluoksniu.
Užtat Brugė pasitiko labai svetingai. Nors orai buvo tokie pat lietingi kaip Lietuvoje, miestas spinduliavo džiaugsmu , švara ir ramybe.
Labiausiai ekspluatuojamas vaizdelis:

Šimtamečiai medžiai. Greičiausiai liepos, koks gi kitas medis pakęstų tokį pasityčiojimą.
Vartai, vedantys iš centrinės aikštės per tiltuką į turgaus aikštę. Sako, kad tiltuku vesdavo nuteistuosius į bausmės vietą.
Kanalas

Viena iš miesto aikščių. Namai santykinai nauji.


Sako, kad tai aukščiausias plytinis varpinės bokštas Europoj.


Belgija





Tolėliau nuo centro
Garsusis bokštas, kuriame filme "in Brugge" įstrigo storas amerikietis


Briugės nėriniai