Mano tikrasis veidas

Mažytė gero mėlyno padarėlio su dančiukais nuotraukytė profilyje tapo keleto virtualių nesusipratimų dalyve, o gal net ir priežastimi. Tiksliau sakant, akivaizdžiu įrodymu, kaip išvaizda ir išankstinės nuostatos daro įtaką pašnekovų veiksmams, mintims ir t.t.

Nusprendžiau šiek tiek daugiau papasakoti apie save. Taigi, pradedu...

Be galo ištikimas, kaip šuo, minkštas ir pūkuotas kaip triušis. Bet jei supyksta gali paroduti dantis, o , jei reikia, ir pasisioti ugnimi.

Kas pasakys, kas tai per padaras?

Daugiau informacijos : Chasseurs des dragons. 2008

Žalias pavasarinis

Lauke tamsu. Lyg ir žiema. Žiema ne žiema , jei nėra sniego.

O kad šviesiau atrodytų -štai toks veltas pavasariškas šalikėlis. Su baltom ramunėm.

Pilkas

Daug šilko. Pačios dažyto. Beveik 2 metrai, ilgio ir pusė pločio.

Šalikėlis išėjo nedidukas.

Kažkaip užsiknisau kasdienybėje. Nėr kada akių į dangų pakelt. Seniai ką nors naujo bedariau.

Kaktusas

Pradžiugino štai tokiais žiedais.

Apykaklė Coliukei

Kodėl Coliukei? Todėl, kad mažytė. Ir melsva, senam multike Coliukė dar kažkokią mėlyną gėlytę tasė...

Nuotaika pagerėjo..

Ir dar. Žalgirio turguj radau tris neblogas siūlų parduotuves.Dvi naujos - viena lietuviškais prekiauja, kita lavių, prekiauja brangesniais, bet kai kas, susikooperavus, visai neblogai išeitų...

Apie lietuvišką bendravimą

Nesuprantu, kodėl į bet kokį klausimą ,prašymą lietuviai dažnai sureaguoja labai , sakyčiau, isteriškai. Visi nu tookie protingi, kad normaliai kvailam žmogui paaiškint paprastų dalykų nu niekaip negali. Gal čia apskritai dabar geras tonas kitus durnint ir užgaulioti?

Kam žmonės duoda kontaktinius duomenis pasiteiravimui, jei vienintelis atsakymas, maždaug" čia jūsų reikalas"arba "aš čia jums neaiškinsiu"? Ir sakoma tai taip pabrėžtinai snobiškai mandagiai, kad nuskamba maždaug ''neknisk proto savo durnais klausimais, aš vis tiek dėl tavęs, atsiprašant, savo brangios šiknos nepakelsiu".

Ir nuotaika sugadinta mažiausiai pusdieniui.

Leopardinis

Plonytis, lengvutis, kaip vyras sako, lietuviškas(spalvos tokios).

Parduodu.

Marie Laforet

Seksualu...Kaip rusai sako, тащусь...

Bang Bang

Graži daina. Matyt, senstu, kaip sūnus sako, patraukė ant klasikos.Patinka klausyti gražios muzikos. Nei viena, nei kita dainininkė šiuolaikiniais kriterijais vertinant scenai netiktų - ir dantys kreivi ir krūtinė akių nebado. Ale klausytis malonu. Dainuoja taip, kad dūšiai gera.Ne rėkia, ne staugia, o būtent dainuoja. Ramiai ir su jausmu. Ir jokio šou nereikia.
Mėgstu klausytis skirtingo atlikimo, jei jis vykęs, žinoma.

Nancy Sinatra

Dalida

Aš juos radau!

Pirmąkart šitą fantastišką porą pamačiau filme Assassinated tango. Filme buvo daug fantastiškų šokėjų, nuostabios muzikos, bet didžiausią įspūdį paliko būtent šie vyrukai, filme pasirodę vos keletą minučių.
Bjauriausia, kad kartais dėl reklamos nukarpo titrus ir tuomet muzikos, aktorių, ir šiaip įdomių dalykų paieškos trunka gerokai ilgiau.
Bet aš juos radau!

Linksmi eilėraštukai

Radau interneto platybėse.Skaityti rusiškai, būtinai garsiai. Skaitydami liūdną eilėraštuką, ties paskutiniu skaičium giliai susimąstėm.

Žudantis tango

Assassination tango. 2002 metų filmas. Trileris, su didžiule meile pasakojantis apie meilę ypatingam šokiui argentinietiškam tango.
Pakankamai banalią istoriją labai nebanaliai pagyvina fantastiški šokėjai ir muzika. Ir galop, visai nebeaišku, kas svarbiau- ar nužudymo istorija, ar jo didenybė Tango...

Alyvinis šalis

Pernai perkračiau siūlų atsargas ir numezgiau tokį šalį.



Paskui dar sugalvojau, kad iš likučių ir vilnos galima padaryti tokias pirštines:

Bordo su auksu

Reali spalva kažkur per vidurį. Šalikėlis iš tikrųjų išėjo labai puošnus.

Karoliai su koralais

Va nuo tokių dalykėlių aš ir pradėjau. Ir dabar mėgstu panešiot, nors mada jau ir praėjo. O patinka todėl, kad vilnos karoliai lengvučiai, kaklo naspaudžia. Nors akmenys man labiau patinka, akmenų nešiot nelabai galiu - kaklą skauda nuo svorio.

Pasirinkimo laisvė

Dar viena žiauri istorija.

Babelio bokštas

Lenkijoj mūsų buvo labai spalvinga kompanija iš 8 šalių. Labai smagūs žmonės. Bendravom daug ir keliom kalbom, daugiausia prancūziškai. Vakarodavom drauge. Iš belgų sužinojom, kad alus tam tikra prasme panašus į moteris, Visų pirma-tai moteriškos giminės žodis. Be to,jei tamsus -tai brune, jei šviesus-blonde (atskira padėka belgams už vyšnių ir aviečių skonio alų).

Žodžiu, sėdim restoranėlyje (čia reiktų paminėt, kad atsiradom mes ten jau pasibaigus darbo laikui, bet šeimininkas nusprendė savo darbo laiką dėl mūsų pratęsti kokioms 2 valandoms) už didžiulio stalo. Prieina padavėjas, labai labai tamsaus gymio linksmas vyrukas. Bandom išsiaiškinti, kokio alaus yra, tamsaus ar šviesaus. Merginoms paprastai labiau patinka tamsus.

Klausiam prancūziškai.

Vyrukas sako:

- I don't speak french, I speak english, polish and mongolian.

Staiga paaiškėja , kad lenkiškai nieks nemoka, mongoliškai tuo labiau. Ir iš visos kompanijos nieks neprisimina, kaip angliškai 'tamsus alus'.

Bandom suktis:

-Beer is black?(kitokie žodžiai į galvą neateina)

Padavėjas (vyrukas, sakyčiau,nuo gimimo smarkiai saulėje įdegęs):

-Beer is not black, just I'm black.

Tie, kurie, sėdi šalia, lūžta iš juoko.

-Beer is white? (staiga visos kompanijos anglų kalbos atsargos sumažėja iki minimumo)

-No, it is yellow.

Čia jau visiems prasideda juoko priepuolis.

Žodžiu, pavakarojom be galo smagiai.

Lenkija.5 Auschwitz Birkenau

Pagal įspūdį užmušė visa kita. Atrodytų, nieko naujo, viskas žinoma. Pribloškė suvokimas, kokiais milžiniškais mastais visa tai vyko. Stovi milžiniškam lauke, kur nuo vieno galo pabaigos nesimato, tik barakai ir kaminai, kai supranti, jog visa tai buvo virtę pramonės šaka, kad tokie dalykai negalėjo vykti be tylaus pritarimo, šiurpai eina per nugarą...

Sako, šitokia dėžutė buvo skirta dujoms gamintis, 1 žmogui reikėjo apie 6.

Daugiau detalių fotografuot visiškai nesinorėjo.

Lenkija 4. Krokuva

Didmiestis.Labai gaila, bet turėjom per mažai laiko.

Lankėmės ten artėjant rinkimams. Labiausiai glumino milžiniškų politikų portretų kaiminystė su tokio pat dydžio Mergelės Marijos, Jėzaus, Jono Pauliaus vaizdais. Kai kur iškabinti skirtingose gatvės pusėse tiesiai viens kitam į akis žiurėjo koks nors K...wskis ir popiežius, Ch...wska ir Nekaltoji Mergelė. O tarp jų atsidūręs paprastas žmogelis pasijunti šiek tiek nejaukiai nuo tokios religijos ir politikos samplaikos.

Šioj vietoj ne tik vaizdas, bet ir kvapai privertė pasijusti kai prieš keletą šimtų metų, kada visas miestas dvelkė panašiais aromatais.

Lenkija3

Veličkos druskos kasykla.

Nuostabu, kokį grožį gali žmogus sukurti, kai labai nori.

Lenkija2

Apie darbą nerašysiu.

Pirma ekskursija buvo į alaus bravorą.

Čia labai gražiai matyti praeitis ir dabartis.

Sako , kad tame gražiame namelyje gyveno nevedę vyrai, apačioj buvo kazino, kad galėtų vietoj uždirbtus pinigus išleisti. Tik va iš kur merginos ateidavo, taip ir nepasakė.Įdomiausia, žinoma, senoji dalis.

Bravoro teritorija. Čia darbuotojai ir gyveno. Ir net savo geležinkelio stotį turėjo.

Lenkija 1

Tik ką grįžau iš kelionės po Lenkiją. Krūvos įspūdžių, ir siaubingas miego trūkumas. Nesitikėjau, kad čia pat pašonėj galima rasti tiek daug įdomių dalykų ir kulinarinės egzotikos. Mus visur lydėjo fantastiškos moterys Iga ir Dagmara, labai DIDELIS AČIŪ joms už viską.

Nuo pat pradžių.

Nustebino bilietų iki Varšuvos pigumas -29 lt. Pačios Varšuvos taip ir nepamatėm, bet užtat iš visų pusių apžiūrėjom centrinę stotį - beveik valandą vėžlio žingsniu ape ją šliaužėm. Nieko nepadarysi, didmiestis.

Iš viso iki Sosnoviec važiavom apie 10val. Sužinojom kaip atskirti lenkus vyrus nuo nelenkų. Tikras lenkas visada padės moteriai pakelti ir nukelti lagaminą, net jei ji ir priešintųsi.

Pradžioj susitvarkėm darbinius reikalus, o jau po to sekė "linksmoji dalis " - pažintis su pačia šalimi. O į savaitės pabaigą pradėjau visai neblogai suprasti lenkų kalbą.

Šviesiai žalias

Žalsvas šalikėlis.prie jo dar ir beretė yra, tik tingiu fotkint.

Dovana mamai

Kad mamos rankutės nesušaltų, buvo sugalvotos ir padarytos štai tokios pirštinės. Vilna 21mic. spalva visai nieko, iš tikro šiek tiek pilkesnė, tik kažkaip vėlėsi žiauriai sunkiai. Bet rezultatas visai neblogas.

Čigoniškas

Šį kartą spalvos sukrito štai taip.Diedas pažiūrėjo ir konstatavo: čigoniškas.

nenusakomos spalvos šalikėlis 2

Dar vienas iš tos pačios serijos

Neaiškios spalvos šalikėlis

Baigėsi atostogos. Išėjau į darbą - paskendau popieriuose ir pasiklydau žmonių santykiuose.

Kol kas toks vat šalikėlis.Nė nebežinau, kaip ta spalva vadinasi. Iki šiol maniau, kad tai chaki. Pasirodo chaki -paprasčiausia smėlinė. O čia išeitų alyvinė, nuo olive. žodžiu/ susipainiojau visiškai.

Na bent rožinė kol kas tebėra rožinė

Larisa

Larisa arba Lariska buvo pirmas mūsų naminis gyvūnėlis. Atsirado ji pas mus labai paprastai. Sesuo ieškojo gyvūno vaikams, kad neilgai gyventų ir nebūtų visiškai bukas. Ta prasme, jei paaiškėtų, kad vaikams gyvūnėlio iš tikrųjų nereikia, kad neapsikrautų pati kokiems 15 metų.

Žiurkė buvo pirkta turguje iš labai malonių moterų, kurios iškart įspėjo, kad gali būti siurprizų. Musų tai nesustabdė, juoda žiurkė baltu pilveliu persikraustė pas vaikus. Po poros savaičių žiurkių buvo 15. 13 iškeliavo atgal į turgų, o viena -pas mus.

Gyvuliukas buvo superinis, meili, smalsi ir labai bendraujanti. Aplandžiodavo visus kampus ir, priešingai negu visi manė, nieko nesugriaužė. Labiausiai mėgo tupėti po orkaite padeklų stalčiuje, prisitempti ten popierių , juos smulkiai sušiurenti ir skuteliuose tupėti. Buvo tikra gurmanė.

Išgyveno pusantrų metų. Nusibaigė nukamuota visai žmogiškų ligų. Verkėm visi.

Dar viena kinrožė

Geltona su raudonu viduriuku

Žmonės prieš dvi savaites išsiuntė siuntinuką. Apie paslaugų greitį patylėsiu, svarbiausia, kad nedingo. Šiandien atėjo pranešimas, nulėkiau pačton ir negavau. Gavosi visai kaip multike apie Rūgpienių kaimą, kur laiškanešys Pečkurys lengvai tyčiojosi : У меня к вам посылка есть, но я вам ее не отдам, потому что у вас докуумента нет...

Formaliai paštininkas kaip ir teisus,Ūsai ir nagai menkas įrodymas, bet atsibeldus per pusę miesto iki pašto grįžti tuščiomis vistiek apmaudu

Larisa Trečioji

Trečioji todėl, kad prieš ją buvo dar dvi. Abi juodagalvės.

Sesės labai skirtingo būdo. Eliza tingi, stora, minkšta ir labai žvitri, kai reikia paėst.Visai kaip multike Ratatuille broliukas Emilis.

Larisa III gerokai plonesnė, "raumeningesnė", judresnė ir smalsesnė.

Abi absoliučios gerietės. Ir labai meilios. Dėl to labai pikta būna, kai filmuose naminės margos žiurkės yra parodomos kaip baisūs kenkėjai, ar net žudikės. Bent jau pagal spalvą paieškotų labiau panašių į laukines.

Ir dar pastebėjau, kad dantys neteisingai piešiami. Dantukai tokie, kad geležį perkanda, taip kad vistiek geriau pirštų į tarp dantų nekišti, kad ir koks mielas gyvūnėlis būtų.