Larisa arba Lariska buvo pirmas mūsų naminis gyvūnėlis. Atsirado ji pas mus labai paprastai. Sesuo ieškojo gyvūno vaikams, kad neilgai gyventų ir nebūtų visiškai bukas. Ta prasme, jei paaiškėtų, kad vaikams gyvūnėlio iš tikrųjų nereikia, kad neapsikrautų pati kokiems 15 metų.
Žiurkė buvo pirkta turguje iš labai malonių moterų, kurios iškart įspėjo, kad gali būti siurprizų. Musų tai nesustabdė, juoda žiurkė baltu pilveliu persikraustė pas vaikus. Po poros savaičių žiurkių buvo 15. 13 iškeliavo atgal į turgų, o viena -pas mus.
Gyvuliukas buvo superinis, meili, smalsi ir labai bendraujanti. Aplandžiodavo visus kampus ir, priešingai negu visi manė, nieko nesugriaužė. Labiausiai mėgo tupėti po orkaite padeklų stalčiuje, prisitempti ten popierių , juos smulkiai sušiurenti ir skuteliuose tupėti. Buvo tikra gurmanė.
Išgyveno pusantrų metų. Nusibaigė nukamuota visai žmogiškų ligų. Verkėm visi.
Dziękuje za cudowny prezent.Chusta jest cuuudowna suuuper:)))
AtsakytiPanaikinti