2011 m. kovo 19 d., šeštadienis

Pavasaris


Kada prasideda pavasaris? Toli gražu ne tada, kai parskrenda paukščiai, sužaliuoja žolė, pražysta gėles. Pirmieji pavasario pranašai paprastai būriuojasi po langais ir praneša apie šią džiugią žinią širdį draskančiais balsais ir iš kojų verčiančiais aromatais. Kartais net akmeniu norisi vožtelt, nors kitu metu jie paprastai būna pakankamai mieli sutvėrimai. Tai kas gi tie tikrieji pavasario pranašai? Ogi




2011 m. kovo 12 d., šeštadienis

Tamsiai mėlynas komplektėlis

Tamsiai mėlynas komplektėlis. Dekoruota neaiškios sudėties audiniu, kuris davė labai gražią reljefišką faktūrą.


2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Šiandien labai liūdna. Baigiasi žiema. Antradienį išvarėm. Mėgstu žiemą, žinoma, jei ji šalta ir snieguota. Žiema-švariausias metų laikas. Ir prabangiausias -žėri kaip sidabru ar briliantais pabarstyta. Va taip:
Šiemet sniego prikasėm va tiek:
O čia mūsų miškas. Gražu kaip pasakoj.
Sniegas. Galima pabandyti suskaičiuoti snaiges.



2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Baltai raudonas

Panašus jau buvo. Visiškai tokio pat padaryt neįmanoma.
Vilna, šilkas, žvilgantis sintetinis pluoštas.


2011 m. kovo 6 d., sekmadienis

Baltai raudonos. Apie riešines




Net nežinau, ar labiau pirštinės, ar riešinės. Tradicinių riešinių aš nemėgstu, megztos - dar dar, o veltos pagal pojūčius ir bendrą vaizdą primena tvarsčius ant rankos. Todėl darau su nykščiu, kad patogiau būtų.
Sakyčiau, Lietuvos oro sąlygom labiau praktiška būtų nešioti užmovus ant plonų pirštuotų pirštinaičių, labiau kaip dekoratyvų akcentą.

Šiaip riešinės, mano manymu turėjo labai aiškią konkrečią paskirtį - prilaikyti rankovę ar pirštinę. Kartais rankovės buvo siuvamos be vadinamojo "mankieto", nežinau kaip lietuviškai, tikriausiai rankogalis. Tuomet riešinės gražiai apspausdavo ranką, o iš jos puošniai kyšodavo rankovės klostės.
Tas pats ir su pirštinėm. Vienoje mezginių parodoje Švedijoje mačiau tradicines estiškas raštuotas pirštines, va tokios formos (atsiprašau, bet nežinau, kas autorius).









2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Buvau Kaziuke. Įspūdžiai labai įvairūs.
Visų pirma nesupratau, kodėl už vietą nuplėšė tokius pinigus ir kodėl reikėjo nugrūst į tokią atsiprašant š... vietą, kai arčiau centro ir net Gedimino prospekte tiek vietos buvo pakankamai.
Šalia stovėjo mokinukai su savo darbeliais po 10lt. Net ir jiems liepė susimokėt už vietą, kuri kainuoja beveik tiek pat, už kiek jie tuos savo darbelius pardavė. Kaina, mano manymu ryškiai per didelė už 2kv. metrus pliko asfalto. Ir mažiau negalima, nesvarbu, kad tau tiek nereikia ir kad iš principo su savo daiktais už tiek nesuprekiausi.
Kita vertus, kadangi aukso kasyklų nieks nesitikėjo, buvo progos pastebėt žmones. Reikia pasakyt, kad bendras tautos vaizdas nenudžiugino. Didžiąja dalimi žmonės vienodai murzinai juodai- rudai - pilki , nervingai skubantys ir pavargę. Vos vienas kitas ryškesnis akcentas ar šypsena. Mugė turėtų būti šventė, o visi eina su taip kaip į darbą, kai kurie, pagal veido išraišką ir aprangą, beveik kaip į laidotuves.
Labai įdomiai atrodo patys prekiautojai. Apranga kartais visokiausių spalvų ir atspalvių slidinėjimo kostiumų elementai kelias sluoksniais plius originalios kepurės ir batai. Jei ne šviesūs veidai, sakytum , bomžai.
Nuliūdino darbų kokybė. Labai daug atvirai nekokybiškų darbų už pakankamai solidžią kainą.
Aišku, dizainas-skonio reikalas, bet daiktas turėtų būti padarytas kokybiškai. Man gaila žmonių, kurie perka tokius darbus.
Antra vertus, mačiau nemažai pakankamai įdomių žmonių ir originalių darbų. Tai nuteikia optimistiškai
Perka mažai, daugiausia maistą. Nors aš čia visuomet prisimenu, kaip močiutė sakydavo, kad per muges maisto geriau nepirkti, nes visi ruošiasi labai iš anksto ir neaišku, kokios kokybės produktą gausi. Ir dar tradiciškai perka medinius šaukštus. Ir dar visokį, atsiprašant, patį pigiausią š... , kuris kurį laiką pasivolios namie ir be gailesčio bus išmestas.
Komercine prasme šį kartą juodas nuostolis. Neatsipirko net vieta. Bet užtat iš begėdiškai nukniaukusio iš manęs ir padovanojusio žmonai veltą gėlytę atėmiau. Kuo ir didžiuojuosi.
Apskritai, buvo proga sužinoti daug naujo, įgyti naujos patirties. Daug minčių ateičiai.
Gaila tik, kad mano darbeliai žmonėms nepatiko.
Neįsivaizduoju, kaip reikia suktis žmonėms, kurie neturi"valdiško" darbo ir sukasi iš visokios kūrybiškai- amatininkiškos veiklos. Tikiuosi, kad nors dalis tos sumos, kurią sumokėjau už vietą, atiteks miestui, o ne sumautiems organizatoriams.

2011 m. kovo 3 d., ketvirtadienis

Pilkas komplektėlis

Pilkas komplektėlis-šalikas ir beretė. Tamsiai pilka vilna, melanžas su balta. Nuvėlus virto tiesiog pilka. Dekoruota viskuo, kas po ranka pakliuvo. Labiausia nudžiugino audinys - šiek tiek primena chizantemas.
Dabar tik pamačiau du šapus nuo bambuko. Ir dar tokie ryškūs. Kol fotografavau, kažkaip nesimatė.


2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

Egiptietiškas

Kodėl egiptietiškas? Po poilsio smėlėtam saulėtam Egipte rankos ir akys rinkosi tik smėlio atspalvius.