2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Buvau Kaziuke. Įspūdžiai labai įvairūs.
Visų pirma nesupratau, kodėl už vietą nuplėšė tokius pinigus ir kodėl reikėjo nugrūst į tokią atsiprašant š... vietą, kai arčiau centro ir net Gedimino prospekte tiek vietos buvo pakankamai.
Šalia stovėjo mokinukai su savo darbeliais po 10lt. Net ir jiems liepė susimokėt už vietą, kuri kainuoja beveik tiek pat, už kiek jie tuos savo darbelius pardavė. Kaina, mano manymu ryškiai per didelė už 2kv. metrus pliko asfalto. Ir mažiau negalima, nesvarbu, kad tau tiek nereikia ir kad iš principo su savo daiktais už tiek nesuprekiausi.
Kita vertus, kadangi aukso kasyklų nieks nesitikėjo, buvo progos pastebėt žmones. Reikia pasakyt, kad bendras tautos vaizdas nenudžiugino. Didžiąja dalimi žmonės vienodai murzinai juodai- rudai - pilki , nervingai skubantys ir pavargę. Vos vienas kitas ryškesnis akcentas ar šypsena. Mugė turėtų būti šventė, o visi eina su taip kaip į darbą, kai kurie, pagal veido išraišką ir aprangą, beveik kaip į laidotuves.
Labai įdomiai atrodo patys prekiautojai. Apranga kartais visokiausių spalvų ir atspalvių slidinėjimo kostiumų elementai kelias sluoksniais plius originalios kepurės ir batai. Jei ne šviesūs veidai, sakytum , bomžai.
Nuliūdino darbų kokybė. Labai daug atvirai nekokybiškų darbų už pakankamai solidžią kainą.
Aišku, dizainas-skonio reikalas, bet daiktas turėtų būti padarytas kokybiškai. Man gaila žmonių, kurie perka tokius darbus.
Antra vertus, mačiau nemažai pakankamai įdomių žmonių ir originalių darbų. Tai nuteikia optimistiškai
Perka mažai, daugiausia maistą. Nors aš čia visuomet prisimenu, kaip močiutė sakydavo, kad per muges maisto geriau nepirkti, nes visi ruošiasi labai iš anksto ir neaišku, kokios kokybės produktą gausi. Ir dar tradiciškai perka medinius šaukštus. Ir dar visokį, atsiprašant, patį pigiausią š... , kuris kurį laiką pasivolios namie ir be gailesčio bus išmestas.
Komercine prasme šį kartą juodas nuostolis. Neatsipirko net vieta. Bet užtat iš begėdiškai nukniaukusio iš manęs ir padovanojusio žmonai veltą gėlytę atėmiau. Kuo ir didžiuojuosi.
Apskritai, buvo proga sužinoti daug naujo, įgyti naujos patirties. Daug minčių ateičiai.
Gaila tik, kad mano darbeliai žmonėms nepatiko.
Neįsivaizduoju, kaip reikia suktis žmonėms, kurie neturi"valdiško" darbo ir sukasi iš visokios kūrybiškai- amatininkiškos veiklos. Tikiuosi, kad nors dalis tos sumos, kurią sumokėjau už vietą, atiteks miestui, o ne sumautiems organizatoriams.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą