Paskutiniu metu laikraščių beveik neskaitau ir televizijos beveik nežiūriu. Negaliu. Kai atsiverti bet kokį laikraštį, įspūdis toks , kad Lietuvoj normalių žmonių nebėra, yra tik vagys, banditai, žmogžudžiai, alkoholikai, susireikšminusios " TV asmenybės" (kažkokiam rusiškam lediny radau tokį terminą) ir nuolat prisidirbantys seimūnai.
Nejaugi normalūs žmonės niekam neįdomūs? Nemanau. Manau, bėda ta, kad mūsų laikraštininkų bei televizininkų pasiteisinimas, kad kuriamos laidos ar kurpiami straipsniai - "tokie, kokius buka tauta labiausiai žiūri ir skaito"- yra tiesiog būdas pateisinti savo pačių nemokšiškumą, intelekto stoką ir tingėjimą.
Vakar netyčia kažkaip ryte per nežinau kokią laidą pažiūrėjau reportažą apie Eloną Kazokienę ir jos lėles. Buvo iš tiesų smagu. Visada smagu matyti kuriančius žmones.
Va čia ir kilo keletas pamąstymų apie kūrybą ir kuklumą. Didžioji dalis mano pažįstamų žmonių, kuriančių išties gražius dalykus, mano, kad jų darbai nėra tobuli ir vertindami savo darbus pinigais smarkiai susikuklina. Tuo tarpu kiti, kurių darbai atvirai nekokybiški, ''laužia" tiesiog begėdiškas kainas. Ir kas keisčiausia, sėkmingai parduoda.
Nesakau, kad mano darbai tobuli -tobulėjimui ribų iš tiesų nėra, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų. Tačiau daug kur matau labai vidutiniškus kokybės prasme daiktus ir labai gražias fotografijas. Kai kur ir nuotraukos labai profesionaliai padarytos, kas iš esmės yra labai gerai. Tik... nežinau, ar teisinga, kai žmogus pardavimui išstato smarkiai sufotošopintą ar rimto fotografo darytą nuotrauką, kur ir spalvos gyvesnės, apšvietimas ir rakursas, slepiantis trūkumus, ir modelis na tiesiog labai gražus...
O šiaip, gaila, kad viskas išvirto į juodą komerciją ir konkurenciją. O gal tiesiog lietuviams nėra būdinga bendrauti ir džiaugtis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą