Perskaičiau Larso keplerio Hipnotizuotoją.
Patiko. Knyga žiauroka, tiesiog stebina kaip tylūs, ramūs, šaltai tolerantiški švedai moka sukalti tokius žiauriai gerus detektyvus, ir kokios aistros juose verda.Kai kuriose vietose esu buvus, dėl to kai kurie knygos epizodai atrodė ryškūs, tarsi filmą žiūrėčiau.
Po to bandžiau skaityt keletą bobiškų detektyvų. Perskaičiau, bet visiškai neprisimenu apie ką. Tokie gerai prieš miegą.
Bandžiau skaityt, klasiką - Giuseppe Tomasi di Lampedusa Leopardą, kažkada žiūrėjau dokumentinį filmą apie rūmus, kurie aprašomi knygoj. Kažkaip, kaip pasakė vienas protingas žmogus, 'nesiskaito ta klasika'. Siaubingai nuobodu, knyga dabar kantriai laukia manęs tualete ant spintutės, ten kažkodėl skaitosi geriau. Bet vistiek labai lėtai.
Tada sugalvojau paskaityt paauglišką literatūrą. Reikia gi žinoti, ką vaikai skaito. Pasiėmiau ,,Bado žaidynes" ir perskaičiau su malonumu. Sakyčiau, visai nepaaugliškai rimta ir nebloga trilogija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą