Колыбельные мира - Литва. Lietuviška lopšinė

Tiesiog negalėjau nepasidalinti. Mielas, jaukus Rusijos animatorių kūrinys. Fantastiško projekto "Pasaulio lopšinės'' gabalėlis.



Gal kas gali pasakyti, kas dainuoja?

Ruduo

Šįryt akimis išlydėjom didžiulį klegančių žąsų trikampį.

Lyja

Lyja. Niūri šlapia diena, Atrodo, kad lyja visam pasauly. Tuščiu kaimo keliu neskubėdamas priešais atvažiuoja liūdnas autobusas. Neaišku iš kur ir nesvarbu į kur. Nesustodamas pravažiuoja tuščią stotelę. Aplink begalinė erdvė ir dėl to jis atrodo begaliniai vienišas...

Rugsėjis

Lauke rudeniškai lyja. Namie šilta. Ta proga pelargonijos grįžo namo ir sulipo ant palangių. Palangių galėtų būti ir daugiau, mat kai kurie ūgliai sėkmingai išleido šaknis ir buvo susodinti į žemę.
Vasarojimas lauke ne visoms gėlėms patiko: neišlaikė dvo kinrožės ir viena pelargonija, dar dvi kinrožės negali apsispręsti gyventi ar mirti.
Šiemet vasara buvo nebloga, tik kiek per trumpa - kai kurie augalėliai nespėjo suleisti šaknų į žemę pro vazonų skyles, tai ir atsigauti nespėjo.

Алёна Свиридова - В разведке. Žvalgyboje

Žvalgyboje. Labai gyvenimiška istorija



Puikus, šiek tiek ironiškas Michailo Svetlovo tekstas

http://tekst-pesni-tut.ru/song/show/1591657/alena-sviridova/tekst-pesni-i-perevod-v-razvedke-muz-tariverdiev-mikael-sl-svetlov-mihail/

Atlikėjos suknelė, mano manymu, šiek tiek ne į temą.

Ir trio Meridian 1977 metų versija (maždaug 13ta min.)

Neil Gaiman. Koralaina

Kas matė to paties pavadinimo animacinį filmą, galbūt nusivils - filme buvo be galo daug spalvingų detalių, sukurtų nežabotos autorių fantazijos, kurių knygoje nėra. Knyga gerokai paprastesnė, labiau gyvenimiška. Apie tėvų ir vaikų santykius . Apie tai, kas atsitinka, kai tėvai vaikams neberanda laiko. Mėgstu, kai apie sudėtingus dalykus kalbama paprastai ir nesudėtingai.
Ne be nostalgijos prisiminiau vaikystėj patamsiuose girdėtas vaikiškas šiurpes apie juodąją ranką ir suknelę su raudonais o gal juodais guzikais. Įdomu, ar anglų vaikai irgi sekė viens kitam tokias pat siaubo pasakas, kaip ir mes Lietuvoj?

Gruzdžiai

Žolinių vakarą nusprendėm nuvažiuot į Gruzdžius paieškot Gruzdžių dvaro. Miestelio aikštė po truputį remontuojama, kas nudžiugino.

 Nuo 1793 dvaras priklausė Platonui Zubovui, vėliau jį valdė Naryškinų šeima.

Truputis to, kas liko iš dvaro
.

 Žemės ūkio mokyklos net nefotografavau - didžiulis pastatas stovi užkaltais langais. Vaizdas slegiantis.

Neil Gaiman. Kapinių knyga

Kam patinka Timo Burtono kraupuoliški multikai, knyga turėtų patikti. Gražus pasakojimas apie vienintelį gyvą teisėtą mirusiųjų pasaulio gyventoją. Pasaką apie gyvenimą ir mirtį. Lengva, žaisminga, visai nekvaila knyga.

Langai

Italija

Prancūzija

Turbūt antikiniai, dabar tiesiog sienos puošmena

Saint Guilhem le Desert

Bažnytiniai

Saint Guilhem le Desert

 Gėlytė, panaši į saulę, turi apsaugoti namus nuo bet kokių blogybių. O kiaulė, tiksliau sakant, šernas, turbūt gilią šaknį knisa... 

Saint Guilhem le Desert

Poniški

Uzès

Miesčioniški

Uzès

Net nežinau, kaip taisyklingai parašyti lietuviškai.
 Pradėt tikriausiai reiktų nuo to, kas krito į akis visuose miestuose ir miesteliuose (kaimais vadint liežuvis neapsiverčia- visur mūrai). Gražu ir labai patriotiška.

Paminklas , stovintis miestelio aikštėje arba kapinėse. Visiems mirusiems už tėvynę. 

Miestas Prancūzijos pietuose, apie25 km nuo Nimo, įsikūręs dar Antikos laikas. Kažkur netoliese yra šaltinis, iš kurio Pont du Gard'o viaduku į Nimą tekėjo vanduo.

Didikų ir vyskupų miestas.Siauras, viduramžius menančių gatvelių tinklas.

Centrinė aikštė, privalomas fintanas ir didžiulis senas platanas.

Miesto centre pusiau privati pilaitė, dalis kurios gyvenama , o kita pusė -muziejus, skirtas pilies ir savininkų istorijai. Nuotraukoje žemiau - spalvotų čerpių stogas su kunigaikščių herbu.

Katedra.Vėl gi stilių ir laikotarpių  mišinys. Su gana kukliu vidumi.
Katedroje stovi sarkofagas su šv. Firmino, sipnadvasių globėjo relikvijomis.
Nefotografavau, kažkaip nepadoru pasirodė fotografuoti numirėlį, nežinau, ar tikras mumifikuotas, ar skulptūra, bet žmogaus kūnas stikliniame karste man atrodo, švelniai sakant, ne visai normalu. Kvepia stabmeldyste.
Išlikę vargonai, sako, puikiai tinkantys perteikiantys barokinės muzikos žavesį.

Varpinės bokštas

Telefonas

Žiauru. Ypač epizodas su gimtadieniu. Bet tiesa. Kartais, kai žiūri iš šalies , atrodo, kad ne žmonės, o zombiai kažkokie aplink.
Iš visų aplink gyvenančių vaikų lauke žaidžia tik vienos daugiavaikės šeimos vaikai. Todėl, kad jiems religija neleidžia ir jie neturi nei telefonų, nei kompiuterių, ko gero, nežiūri ir televizoriaus .