2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Uzès

Net nežinau, kaip taisyklingai parašyti lietuviškai.
 Pradėt tikriausiai reiktų nuo to, kas krito į akis visuose miestuose ir miesteliuose (kaimais vadint liežuvis neapsiverčia- visur mūrai). Gražu ir labai patriotiška.

Paminklas , stovintis miestelio aikštėje arba kapinėse. Visiems mirusiems už tėvynę. 





Miestas Prancūzijos pietuose, apie25 km nuo Nimo, įsikūręs dar Antikos laikas. Kažkur netoliese yra šaltinis, iš kurio Pont du Gard'o viaduku į Nimą tekėjo vanduo.

Didikų ir vyskupų miestas.Siauras, viduramžius menančių gatvelių tinklas.

Centrinė aikštė, privalomas fintanas ir didžiulis senas platanas.


Miesto centre pusiau privati pilaitė, dalis kurios gyvenama , o kita pusė -muziejus, skirtas pilies ir savininkų istorijai. Nuotraukoje žemiau - spalvotų čerpių stogas su kunigaikščių herbu.






Katedra.Vėl gi stilių ir laikotarpių  mišinys. Su gana kukliu vidumi.
Katedroje stovi sarkofagas su šv. Firmino, sipnadvasių globėjo relikvijomis.
Nefotografavau, kažkaip nepadoru pasirodė fotografuoti numirėlį, nežinau, ar tikras mumifikuotas, ar skulptūra, bet žmogaus kūnas stikliniame karste man atrodo, švelniai sakant, ne visai normalu. Kvepia stabmeldyste.
Išlikę vargonai, sako, puikiai tinkantys perteikiantys barokinės muzikos žavesį.


Varpinės bokštas






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą