XIX a. pirma pusė. Osmanų imperijos agonija. Pasaulio dalybos. Žmonių likimai istorijos verpetuose.
''Kokią reikšmę šioje milžinų kovoje turėjo mano kaimo žmonės, visų pirma du anglų pastoriaus mokiniai?
Didesnę, negu įsivaizduojame. Sakytum jų vardai būtų buvę išgraviruoti ant svarstyklių svirties, ir pakako pasilenkti, kad juos perskaitytum. Lordas Posbonis tą ir padarė. Jis palinko ir dūrė pirštu į vieną vietą: būtent joje susikurs arba sugrius Muchamedo Ali imperija, joje vyks mūšis!''
Bet knyga ne vien apie tai. Ji pasakoja apie žemiškas aistras, savitus papročius, keistai persipynusias religijas, politines aistras, nenuspėjamai keičiančias žmonių gyvenimus...
"Ji keistai nusišypsojo. O jis pasidalijo su ja visais rugsėjo vaisiais'' - nuo čia prasideda istorija apie žmogų, tapusį legenda.
2013 m. spalio 25 d., penktadienis
2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis
Striukė
Nusiprki naują striukę. Iš pradžiū ji būna pasipūtusi ir šilta, šiltesnė, nei visos kitos. O paskui pasidaro tokia pat kaip kitos.
2013 m. spalio 20 d., sekmadienis
2013 m. spalio 15 d., antradienis
Blogiausias valdininkas
yra ne tas, kuris tave muša lazda, o tas, kuris priverčia muštis tave patį.
Amin Maaluf. Tanijo uola
2013 m. spalio 4 d., penktadienis
2013 m. spalio 1 d., antradienis
Turbūt nėra bjauresnių žmonių už mokytojus
Su retom išimtim.
Visa tai ką rašė apie mokytojus Kobo Abė savo knygoje 'Moteris smėlynuose' yra tiesa.
Ne tik nesveikai pavydūs, bet ir pagatavi gerklę kitam perkąsti dėl didesnio pamokų skaičiaus, bet ir labai ribotų interesų ir dažnai tiesiog jaučia pareigą pažeminti kitus. O kaip gi kitaip parodysi, kad esi geresnis?
Nesuprantu, kaip žmogus, dirbdamas su suaugusiais žmonėm gali sau leisti nesiruošti pamokoms , ateiti be jokio pamokos plano, numesti darbą be aiškių nurodymų.
Kai darbai netaisomi ir nekomentuojami,, nepateikiami racionalesni problemos sprendimo būdai, net nesistengiama išgirsti klausimo, o tuo labiau apgalvotai į jį atsakyti,
tai koks tokio mokymo tikslas? Gauti algą ir piktintis, kad mokiniai trukdo savo darbus pamokos metu trukdo dirbti? Su pasimėgavimu užversti blogais pažymiais, kad pati sau protingesnė atrodytų? Ar vis dėlto kažko išmokyti ir padėti žmogui ko nors išmokti?
Visa tai ką rašė apie mokytojus Kobo Abė savo knygoje 'Moteris smėlynuose' yra tiesa.
Ne tik nesveikai pavydūs, bet ir pagatavi gerklę kitam perkąsti dėl didesnio pamokų skaičiaus, bet ir labai ribotų interesų ir dažnai tiesiog jaučia pareigą pažeminti kitus. O kaip gi kitaip parodysi, kad esi geresnis?
Nesuprantu, kaip žmogus, dirbdamas su suaugusiais žmonėm gali sau leisti nesiruošti pamokoms , ateiti be jokio pamokos plano, numesti darbą be aiškių nurodymų.
Kai darbai netaisomi ir nekomentuojami,, nepateikiami racionalesni problemos sprendimo būdai, net nesistengiama išgirsti klausimo, o tuo labiau apgalvotai į jį atsakyti,
tai koks tokio mokymo tikslas? Gauti algą ir piktintis, kad mokiniai trukdo savo darbus pamokos metu trukdo dirbti? Su pasimėgavimu užversti blogais pažymiais, kad pati sau protingesnė atrodytų? Ar vis dėlto kažko išmokyti ir padėti žmogui ko nors išmokti?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)