2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Rožinis


Rožinis . Iš tikrųjų šalikėlis nėra toks akis badantis. Tikrovėje tai normali gana bkyški rožinė spalva, kaip kad paprastai visi ją ir įsivazduoja. Nežinau, ko fotikas taip sukvailiojo...


2014 m. liepos 21 d., pirmadienis

Sicilija

Didžiausia. Viduržemio jūros sala. Šilta jūra.  Europinės civilizazijos istorijos ir kultūros lobynas.
Etna. Didžiausias įspūdis. Juodo žvyro dykuma, spalvoti krateriai,karščiu ir siera alsuojanti žemė.
Ir gyvybė, mažais augalų kupsteliais po truputį atsikovojanti vietą po saule.



Puikus oras.
Visa kita kur kas proziškiau. Visur pilna žmonių. Rytinė pakrantė , ypač Taormina, apskritai primena Mūsų Palangą ne geriausiais aspektais.  Architektūros paminkluose daug butaforijos. Ir begalinė meilė pinigams. Tiksliau sakant, begalinis noras "nugręžti" turistus.
Jei kada ir grįšiu, tai tik kiton pakrantėn, kur gyventojai, bent iš pirmo žvilgsnio, pasirodė gerokai svetingesni. I
r ne vasarą. 

2014 m. balandžio 11 d., penktadienis

Eilėraštukas

Priešistorė. Sekmadienį leidžiamės nuo kalniuko į parduotuvę. Sutinkam spalvingą diduką. Diedukas ryškiai susiruošęs į svečius pas moteriškę, bet matyti, kad sunkiai orientuojasi. Negirtas. Klausia, kur gyvena unuversiteto dėstytoja "kažkur čia".Vardo neprisimena, adresas apytikslis. Galiausiai  nusprendžia tiesiog pasivaikščioti. Pasišnekam.Padeklamuoja  linksmą eilėraštuką, kuo labai pralinksmina.

Eilėraštukas:

Gyveno kalakutas
Labai jau pasipūtęs
Su niekuo nedraugavo
Ir vienas galą gavo.

Gyveno skruzdėlytės
Labai labai mažytės.
Bėgiojo jos po mišką
ir gąsdino jos kiškį.

Antrasis ketureilis iš tikrųjų ne ketureilis, ten dar buvo epizodas apie tai, kad barė jas mamytė. Gal kas žino,kaip tiksliai?

2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

Pilkas


Knygų mugė

Grįžom iš knygų mugės.
Kiekvienais metais organizatoriai giriasi, kad mugė besidaranti vis svarbesniu reiškiniu ir vis daugiau sulaukianti lankytojų.
Kiekvienais metai man toji mugė atrodo vis graudžiau ir graudžiau. Praktiškai tie patys vardai ir tos pačios knygos jau kelinti metai iš eilės. Monstro vardu Alma littera stendas, turbūt geriausiai atspindi knygų leidybos situaciją, jau vien todėlm, kad užima didžiausią dalį mugės teritorijos. Senos, abejotinos vertės knygos nepadoriai didelėmis kainomis. Ypač paaugliams skirta dalis. Visi skundžiasi, kad  vaikai praktiškai nebeskaito. O ką skaityt? Šiemet nebuvo absoliučiai nieko naujo. Įspūdis toks, kad paaugliams nieks nieko neberašo. Na gal mergaitėms kokią vieną kitą knygą, apie visokias meiles seiles, o berniukiškų - nė vienos.  Ir, dovanokit, paaugliškas užpernai išleistas skaitalas beveik už 40 lt -  tiesiog virš padorumo ribos.
Vaikai kiekvienais metais eina tikėdamiesi rasti ką nors naujo ir kiekvienais metais su dideliu nusivylimu gįžta praktiškai tuščiom. Nes nusiperka ką nors tik todėl, kad jau atėjo ir tiesiog na negi grįši tuščiom.
Gal toks yra mugės tikslas?
Ir dar. Užmušė kai kurių stendų pasiūlymai "pasižiūrėti knygas internete". Lietuviškuose interneto knygynuose galima pamatyti tik knygos viršelį.  Reikia būti aiškiaregiu, kad pagal mažyti paveikslėlį galima būtų nustatyti knygos vertę. O apsikrauti beverčiais dalykais visiškai nesinori, kad ir kaip gražiai skambėtų anotacijos.





2014 m. sausio 11 d., šeštadienis

2014 m. sausio 6 d., pirmadienis

Prisidirbau...

Pirmą kartą per Naujuosius turėjau Tikras Atostogas. Miegojau kaip barsukas. Po Kalėdų     valgiau, priešingai , nei įprasta tokiu metu, saikingai, nes paprasčiausiai tingėjau gaminti. Peržiūrėjau kelis filmus(ne visi buvo to verti) vieną trumpą serialą, vieną begalį pradėjau žiūrėti. Vakar buvau teatre (apie spektaklį atskira kalba). Aptvarkiau namus. Nuvėliau diedukui tapkes,  kam nors, dar nežinau kam, tris poras pirštinių, numezgiau vieną naują skarą, vieną užbaigiau, kitą pradėjau, paknebinėjau liemenę ir susiuvau ką tik numegztą šaliką, nupiešiau pirštinių shemą.
O dabar rimtai skauda kaklą ir nugarą. Negaliu nei gulėt, nei sėdėt, nei dirbt normaliai. Ir kuriam galui reikėjo tiek dirbti?