Knygų mugė

Grįžom iš knygų mugės.
Kiekvienais metais organizatoriai giriasi, kad mugė besidaranti vis svarbesniu reiškiniu ir vis daugiau sulaukianti lankytojų.
Kiekvienais metai man toji mugė atrodo vis graudžiau ir graudžiau. Praktiškai tie patys vardai ir tos pačios knygos jau kelinti metai iš eilės. Monstro vardu Alma littera stendas, turbūt geriausiai atspindi knygų leidybos situaciją, jau vien todėlm, kad užima didžiausią dalį mugės teritorijos. Senos, abejotinos vertės knygos nepadoriai didelėmis kainomis. Ypač paaugliams skirta dalis. Visi skundžiasi, kad  vaikai praktiškai nebeskaito. O ką skaityt? Šiemet nebuvo absoliučiai nieko naujo. Įspūdis toks, kad paaugliams nieks nieko neberašo. Na gal mergaitėms kokią vieną kitą knygą, apie visokias meiles seiles, o berniukiškų - nė vienos.  Ir, dovanokit, paaugliškas užpernai išleistas skaitalas beveik už 40 lt -  tiesiog virš padorumo ribos.
Vaikai kiekvienais metais eina tikėdamiesi rasti ką nors naujo ir kiekvienais metais su dideliu nusivylimu gįžta praktiškai tuščiom. Nes nusiperka ką nors tik todėl, kad jau atėjo ir tiesiog na negi grįši tuščiom.
Gal toks yra mugės tikslas?
Ir dar. Užmušė kai kurių stendų pasiūlymai "pasižiūrėti knygas internete". Lietuviškuose interneto knygynuose galima pamatyti tik knygos viršelį.  Reikia būti aiškiaregiu, kad pagal mažyti paveikslėlį galima būtų nustatyti knygos vertę. O apsikrauti beverčiais dalykais visiškai nesinori, kad ir kaip gražiai skambėtų anotacijos.