Gyventojas

Kiekvieną vakarą, po devintos išeina pasivaikščioti po kambarį.

Medžiotojas

Tupėjo ramiai gal valandą, vis nervingai uodegą pakrutindamas. Panašu, kad tikėjosi kokį pakštuką nustverti

Turkis juodame

Meteoritai krinta ne kiekvieną dieną

todėl peržiūrėjau savo mėgstamamuose"prikoluose'' krūvą filmukų apie šį nekasdienį gamtos reiškinį. Driokstelėjo įspūdingai.
Pirma mintis bežiūrint buvo , koks  talpus ir visaapimantis žodžių junginys ''ni ch*** sebe'' - gali reikšti ir įvykį, ir emocijas ir apskritai dvasios būseną.
Antra mintis buvo maždaug ''va taip rūstūs Čeliabinsko vyrai pirstelėjo''....
Ir tik paskui toptelėjo, koks vis dėlto trapus ir nenuspėjamas yra mūsų pasaulis....

Pražydo alyvos

Nors iš tikrųjų niekas nepražydo. Tiesiog alyvinis šalis

Baigėsi normalūs skaitalai.

Perskaičiau Larso keplerio Hipnotizuotoją.
Patiko. Knyga žiauroka, tiesiog stebina kaip tylūs, ramūs, šaltai tolerantiški švedai moka sukalti tokius žiauriai gerus detektyvus, ir kokios aistros juose verda.Kai kuriose vietose esu buvus, dėl to kai kurie knygos epizodai atrodė ryškūs, tarsi filmą žiūrėčiau.
Po to bandžiau skaityt keletą bobiškų detektyvų. Perskaičiau, bet visiškai neprisimenu apie ką. Tokie gerai prieš miegą.
Bandžiau skaityt, klasiką - Giuseppe Tomasi di Lampedusa Leopardą, kažkada žiūrėjau dokumentinį filmą apie rūmus, kurie aprašomi knygoj. Kažkaip, kaip pasakė vienas protingas žmogus, 'nesiskaito ta klasika'. Siaubingai nuobodu, knyga dabar kantriai laukia manęs tualete ant spintutės, ten kažkodėl skaitosi geriau. Bet vistiek labai lėtai.
Tada sugalvojau paskaityt paauglišką literatūrą. Reikia gi žinoti, ką vaikai skaito. Pasiėmiau ,,Bado žaidynes" ir perskaičiau su malonumu. Sakyčiau, visai nepaaugliškai rimta ir nebloga trilogija.

Vėl atėjo žiema,

Vėl atėjo žiema, kaip visada nepastebimai greitai, už savaitės Kalėdos. Lyg metas apmąstyti, kas buvo nuveikta per šiuos metus.

Iš to, kas buvo planuota nepavyko padaryti nieko.

Skersai išilgai išvaikščiotas Stokholmas. Galų gale nuvažiavom ir į Dalarną. Fantastiško grožio gamta! Įdomūs žmonės. Geriausia šių metų dalis.

Prdėta nuosekli pažintis su Vilnium, deja palyginimas kol kas ne  Lietuvos sostinės naudai. Bet žiūrėsim toliau.

Dar kartą teko įsitikinti, kad yra, sakyčiau, patologiškų žmonių, kurie,neaiškiais keliai gavę vaduko kėdę patys kankinasi ir dvigubai tiek kankina kitus. Bet labai nori dievais būti, ir matyt, jaučia poreikį kitiems gadinti gyvenimą. Čia blogiausia dalis. 

Žodžiu, metai buvo tokie, kaip šis šalikėlis,nuo juodo-prie balto.