2013 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis

Lars Kepler. Paganinio kontraktas

Knyga, atvirai pasakysiu nuvylė. Laabai vidutiniškas amerikietiškas trileris, nors veiksmas ir vyksta Švedijoje. Nenustebino. Neįtikino. Nesuintrigavo. Neišlaikė susidomėjimo. Kokteilis iš politikos, žmogžudysčių, banditiškų aistrų ir medicininių receptų.Pagal puslapių skaičių -iš tokių, kurios, kaip rašė Coelho, geriausiai tinka pasidėti po galva. Perskaičiau iki galo tik todėl, kad neturėjau ką daugiau skaityti. Tikrai neverta sumokėtų už knygą pinigų.

2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Pradedu tikėti

kad kaktusai sugeria blogą energiją.
Šiandien aptikau dar vieną mirusį kaktusą....

2013 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis

Autobusinės istorijos

Viešasis transportas didmiestyje beveik visada savotiškas, kaip dabar sakoma, iššūkis. Į smulkmenas nesileisiu.
Važiuojant autobusais ir troleibusais galima išgirsi visokių įdomių dalykų,  tiesiog pagalvojau, kad kai kuriuos minties šedevrus reikia fiksuoti.

Vandenilis
 Kodėl vandenilis yra vandenilis? Mokslininkai ištyrė, kad senovės Egipto piramidėse, viduje buvo spiralės formos ertmės, kuriomis tekėjo vanduo iš Nilo. Kildamas piramide į viršų vanduo suskildavo į deguonį ir vandenilį. Piramidėje buvo kambarys, kuris prisipildydavo vandenilio. Kadangi vandeniliu kvėpuoti ,sveika į tą kambarį ateidavo pakvėpuoti faraonas.
Todėl vandenilis ir vadinasi vandenilis -vanduo iš Nilo.

2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

geriausios dainos apie vasarą

geriausios dainos apie vasarą
Ilgai stengiausi prisiminti nors vieną tikrai vasarišką lietuvišką dainą.Visos liūdnos arba kažkokios nei šiokios nei tokios - nei muzika gera, nei tekstas žmoniškas.
Teko ieškoti kitur.

Senelis šaltis ir vasara nuo mždg 7 minutės
Puikus lietuviškas įgarsinimas. ''kaip smagu po mišką palakstyti-ten šokuoja žaliosios varlytės,ten gali drugelį margą vytis...''



Absoliučiai vasariška, kai  pagaliau karšta ir protas išėjo atostogų. Mungo Jerry



kol kas tiek
Gal kas žino daugiau?

2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

Gelono (Želono) abatija

Gelono (Želono) abatija įkurta IXa. Įkūrė ją Vilhelmas, Tuluzos grafas, Akvitanijos kunigaikštis,  kilęs  iš kilmingosšeimos, kuri giminiavosi su karaliais.Greičiausiai abatija atsirado ne tuščioj vietoj, dokumentai liudija vienuolyną šioj vietoj stovėjus ir anksčiau.O įkūrėjui pasitraukus į geresnį pasaulį, jo asmenybė apaugo legendom.
X a vienuolynas augo, tapo nepriklausomu.Augo ir plėtėsi ir miestelis. Šv.Vilhelmo kultas stiprėjo, vienuolynas tapo piligrimų kelionių vieta. Kažkur apie tūkstantuosius, kuomet turbūt buvo laukiama eilinės pasaulio pabaigos, šventojo palaikai buvo perlaidoti pirmą kartą, bažnyčioj, kad tikintieji galėtų nekliudomi garbinti savo šventąjį.
XIIa vienuolynas masino piligrimus savo relikvijomis -čia buvo saugomas ir paties Karolio Didžiojo(XVIa įsivaizduojamas portretas, visi kiti labai primeną Vytautą)
padovanotas  kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus, gabalėlis. Pasakojama, kad tikinčiųjų prašymu Kryžiaus relikvijos buvo sudėtos į balto marmuro sarkofagą, ir pakeltos ant keturių kolonų, kad sergantieji galėtų po jomis praeiti, prašydami išgijimo.
Klestėjimo metų čia ir abatijai priklausiusiuose mažuose vienuolynuose gyvenę apie šimtą vienuolių, jai priklause nemažai valdų Viduržemio jūros pakrantėj.Vienuolyne būta puošnių baldų, sidabrinių papuošimų bei indų
Nuo XIV pamažu vienuolynas prasideda nuosmūkis-abatą renka pats karalius, o abato tikslas ne tiek rūpintis vienuolyno pastatais, bei vienuolišku gyvenimu, bet išspausti kuo daugiau finansinės naudos.
XVI prasideda kovos tarp protestantų ir katalikų.  1624m liko tik 16 vienuolių, kuriems nebuvo kur gyventi,nes vienuolynas smarkiai apgriautas, baldai ir sidabras parduoti,
XVIIa pabaigoje vienuolynas neilgam atgimsta .Iki didžiosios Revoliucijos, kuri panaikino visa religines bendruomenes, nusavindama jų turtą. Vienuolynas parduodamas dalimis. Senasis vienuolynas tapo gera statybinių medžiagų pirkimo pardavimo vieta.
Iš buvusio grožio liko tik sienos . Ir nedukai fragmentai. Dalis išgelbėtų grožių jau XIXa, kai domėtis senove tapo madinga, pateko į privačias  rankas ir, keletą kartų pakeitę savininkus, atsidūrė Amerikoj.
Šiuo metu ienuolyne įkurtas nedidukas muziejus.



Vidinis kiemas. Šviesu, šilta, jauku.



Galerija




Bažnyčia



 Krikštykla








Visi mes kažkiek mokėmės istorijos.Dažniausiai tik mokykloj.Vėliau kaip kam pasisekė, nelygu kada ko prireikė, tas tą ir nugriebė
Kartais suabejoju, istorija mokslas ar menas? Labai jau kai kurių įvykių traktuotės varijuoja priklausomai nuo šalies, politikos, religijos ar dar balažino nuo kokių veiksnių.
Faktas tas, kad tai, ko mes mokėmės mokykloje, tebuvo tik istorijos fragmentai, dažnai niekaip nesusiję su tuo, kas aprašomuoju laikotarpiu vyko Pasaulyje. Ir pasirinkus skirtingus atskaitos taškus, dėlionė susidėlioja taip pat šiek tiek skirtinga.

Kas iš vadovėlinių žinių apie Prancūzija  liko atminty? Baltramiejaus naktis. Liudvikas XIV Saulė ir jo karalystė.  Dekartas (Mąstau, vadinasi esu).Volteras. Marija Antuanetė, kuriai nukirto galvą.Didžioji revolicija, nušlavusi nusistovėjusią per amžius tvarką kartu su Bastilija.Napoleonas Bonapartas, kuris ko gero vienintelis pasąmonėj siejasi su Lietuva(nes jis čia buvo ir tai įvyko ne taip jau seniai, jei vertinsim Istorijos mastais). Gerai pagalvoję, ką nors dar , be abejo, prisimintume. Bet tai tebūtų nedidukai fragmentai. Bet kai tie fragmentėliai dėliojami vienas prie kito, ir mūsų šalie istorija atrodo kiek kitaip.

Ši kelionė Prancūzijon privertė į kai kuriuos dalykus pažvelgti kitaip. Iki kelionės Prancūzija buvo tiesiog krikščioniška, sakyčiau karališka, šalis, nesigilinant į tikėjimo subtilumus.Visų pirma netikėtai atsidūrėm protestantiškoj aplinkoj, kas buvo labai įdomu. Ir Prancūzija, kuri iki tol buvo karališko spindesio ir revolicijos pamokų šalimi supažindino su šimtus metų trukusių religinių karų tarp protestantų ir katalikų istorija.

Protestantų(Hugenotų )kryžius. Iš esmės Maltos kryžius, kurio kikviena detalė turi savo reikšmę. Man labiusiai patiko balandis- Šventosios Dvasios, Taikos simbolis, žiūrintis į Žemę

P

Prancūzijos bažnyčios nustebino kuklumu. Puošnūs, kartai primenantys tvirtoves pastaai ir santūrus interjeras. Aukšti skliautai, prieblanda, daugiau negu kuklūs altoriai. Erdvė minčiai ir maldai


2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienis

Saint Guilhem Le Desert 2

Įvažiuojant. Aukštai ant kalno matyti mūro liekanos.

 Bažnyčia









 Iš kitos upės pusės. Gyvenimas vyksta pilnu tempu. Kieme lakstė milžiniški triušiai.