Kartais suabejoju, istorija mokslas ar menas? Labai jau kai kurių įvykių traktuotės varijuoja priklausomai nuo šalies, politikos, religijos ar dar balažino nuo kokių veiksnių.
Faktas tas, kad tai, ko mes mokėmės mokykloje, tebuvo tik istorijos fragmentai, dažnai niekaip nesusiję su tuo, kas aprašomuoju laikotarpiu vyko Pasaulyje. Ir pasirinkus skirtingus atskaitos taškus, dėlionė susidėlioja taip pat šiek tiek skirtinga.
Kas iš vadovėlinių žinių apie Prancūzija liko atminty? Baltramiejaus naktis. Liudvikas XIV Saulė ir jo karalystė. Dekartas (Mąstau, vadinasi esu).Volteras. Marija Antuanetė, kuriai nukirto galvą.Didžioji revolicija, nušlavusi nusistovėjusią per amžius tvarką kartu su Bastilija.Napoleonas Bonapartas, kuris ko gero vienintelis pasąmonėj siejasi su Lietuva(nes jis čia buvo ir tai įvyko ne taip jau seniai, jei vertinsim Istorijos mastais). Gerai pagalvoję, ką nors dar , be abejo, prisimintume. Bet tai tebūtų nedidukai fragmentai. Bet kai tie fragmentėliai dėliojami vienas prie kito, ir mūsų šalie istorija atrodo kiek kitaip.
Ši kelionė Prancūzijon privertė į kai kuriuos dalykus pažvelgti kitaip. Iki kelionės Prancūzija buvo tiesiog krikščioniška, sakyčiau karališka, šalis, nesigilinant į tikėjimo subtilumus.Visų pirma netikėtai atsidūrėm protestantiškoj aplinkoj, kas buvo labai įdomu. Ir Prancūzija, kuri iki tol buvo karališko spindesio ir revolicijos pamokų šalimi supažindino su šimtus metų trukusių religinių karų tarp protestantų ir katalikų istorija.
Protestantų(Hugenotų )kryžius. Iš esmės Maltos kryžius, kurio kikviena detalė turi savo reikšmę. Man labiusiai patiko balandis- Šventosios Dvasios, Taikos simbolis, žiūrintis į Žemę
P
Prancūzijos bažnyčios nustebino kuklumu. Puošnūs, kartai primenantys tvirtoves pastaai ir santūrus interjeras. Aukšti skliautai, prieblanda, daugiau negu kuklūs altoriai. Erdvė minčiai ir maldai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą