Kažkur ant pasienio

Man rodos dar Italijos teritorijoj, jau alnuose, greta vingiuoto kwelio radom štai tokią tvirtovę Iš tikro jos buvo dvi, tik tik netilpo.

 Sraunus upeliukas, su plukdantis labai gražios pieniškai melsvai žalios spalvos vandenį.

Kiek tolėliau prasidėjo užrašai dviem kalbom, suvienodėjo bažnyčių bokštai. Ir prisiminė  žavi nemirtingojo Fernandelio šypsena  filme 'Įstatymas yra įstatymas' http://www.imdb.com/title/tt0051851/kur pasakojama smagi istorija apie  gyvenimą pasienio kaime

Čia jau Prancuzija. Besisukiojant serpantinu gps pametė kelią, buvo šiek tiek strioko, nes staiga likę 200 suvirš kelionės kilometrų pradėjo sparčiai daugintis ir netikėtai išaugo daugiau kaip dvigubai.

Gps turi rimtą trūkumą - juo besinaudojantys nebežiūri į kelio ženklus.
Pieva, kurioje turėtų ganytis violetinės Milkos. Sako, kad šiemet pavasaris buvo snieguotas ir kalnų papėdėje žolės užteko net iki liepos, todėl karvės ir avys liko ganytis apačioj.

 Slidinėjimo kurortas. Nuotrauka pro automobilio langą, Svarbiausi dalykai toli gražu ne priekiniam plane. Vasarą visiškai tuščias, blaškosi tik pavieniai golfo žaidėjai , visokie ramių pasivaikščiojimų mėgėjai bei pasiklydę turistai. Tiešiog fantastiška gaiva ir ramuma.

Kaminukai

Kartai labai sveika būna pakelt galvą aukštyn, kad bent šiek tiek atitrūktum nuo žemės.  Pas italus pralinksmino kaminai. -kaminukai. Kiekvieną namą puošia kitoks kaminas, kiekvienas  kaminukas išpuoštas -tarsi namelis, kuriame gyvena nežinau kas, gal geroji namų dvasia?

Zone

Pirmą naktį nakvojom nedidukam kaime prie Iseo ežero. Ežeras liko kažkur žemai, mes pasipukšėdami užropojom kalnu aukštyn ir radom štai tokį grožį

Vėjas,  lietus per ilgą laiką išplovė kalną taip, kad likusi dalis primena drakono , šliaužiančio per tarpeklį keterą, o likę gan aukšti kalniukai koketiškai prisidengė galvas akmeninėm kepurytėm.

 Vaizdas pro langą. Vakaras buvo vėsus, vietiniai ėjo pasivaikščioti, visi su lietsargiais. Mes irgi apukom ratą po kaimą, tik be lietsargių.

Daug kvapų. Gyvendamas mieste nebejauti kaip kvepia žolė, akmuo, vanduo. Čia, toli nuo miesto beprotybės  kur be galo ramu, viskas turi savo kvapą, kvapų įvairovė tiesiog neįtikėtina.

Bergamo

Apie 110 t. gyventojų turintis miestas.  Senamiestis Citta Alta stovi ant 380m kalvos. Vaizdas nuo miesto sienos
Čia gimė ir palaidotas Domenico Gaetano Maria Donizzetti

 Aikštės gabaliukas

Bazilika di Santa Maria Maggiore . 

 Reikia manyti, šv Jurgis? Ši skulptūra ypač patinka, vyrukas atrodo lyg šokantis.

 Jau irgi beveik istorija

Pietų Prancūzija

Ką tik grįžom iš kelionės po nedidelį pietų Prancūzijos gabaliuką. Skridom į Italiją, po to nediduke mašina mašina pastenėdami  persiritom per Alpes, kelis kartus pasiklydom, bet apie 10 val. vakaro sėkmingai pasiekėm kelionės tikslą. Keletą kartų kilo įtarimas, kad mūsų gps markė turėtų vadintis "Ivan Susanin''(kas nežino, tai toks pusiau legendinis XVII a. istorijos personažas, karo su švedais metu priešų pasamdytas vedliu nuvedė juos į gūdų mišką, paklaidino ir paliko likimo valiai), ale viskas gerai baigėsi, tik padarėm didelį ratą kalnais po nelabai aišku kur.

Skirgaila

Vakar žiūrėjom spektaklį. Džiugu, kad Kaunas stengiasi puoselėti patriotines tradicijas.
Skirgailos nei  skaičiau nei mačiau nuo mokyklos laikų, kai ir viso kito, kas sudėta mokyklos programon.Jau vien dėl to buvo įdomu.
Įspūdžiai?
Tikrai geras, gilus tekstas ir prastas, kai kontrastas-sakyčiau, kažkoks paviršutiniškas, nervingas atlikimas.
Buvo daug nemotyvuoto rėkimo, bliovimo, staugimo ir visokių panašių garsų. Kartais netgi atrodė, kad aktoriai išlenda į sceną pastaugti, kad pažadintų beužmingančius žiūrovus.
Tiesa, jaunėlis Rumšas įnešė šiokio tokio subtilumo ir bendrame kontekste atrodė visai neblogai.
Bet Tragedijos nebuvo. Nebuvo Herojaus su didžiais jausmais ir dar didesnėm ambicijom. Nebuvo Žmogaus ir likimo kovos.
Buvo tik menkučiai žmogeliai su menkučiais jausmeliais, paskendę menkutėse intrigose ir didžiulė visuotinė  isterija, kuria galbūt derėtų vadinti krize?

ADDI virbalai. Nepigūs. Slidūs.
Turiu visokių dydžių. Pas mane tik plieniniai neatsukami su valu. Megzti patogūs, tik gal galėtū būti kiek smailesni. Valas lankstus, siūlai nekliūna. Žymėjimas ant valo, nepatiko, kad labai greit nusitrina dydžio žymėjimas, o kadangi pagal spalvą vienodi, tai užknisa matuot kiekvieną sykį, kai pradedi ką nors naujo.
Labai apsidžiaugiau, kai atsirado aukso spalvos raudonu valu, tik kad po metų "auksas'' nuėjo plėmais, tad virbalai atrodo kažkokie nusišėrę, nuplikę. Žodžiu, negražu. Nors atrodo, kad mezginys nuo to nenusitepa.
Kiniški bambukiniai.  Pirkau pigiausius, Alvitos. Stebėtinai gerai užtvirtintas valas, tiksliau ne valas , o plastikinės spalvotos žarnelės, skirtingų spalvų skirtingiems dydžiams. Žymėjimas ant paties virbalo, nenusitrina.Neslidūs. Pradžioj buvo kiek keistoka, kad  švelniai girgžda, bet paaiškėjo, kad mezginį net ir vidury eilės ramiai galima padėt į šoną-akys nepabėga.
Dabar net ir nežinau, kurie labiau patinka.