Kažkur ant pasienio

Man rodos dar Italijos teritorijoj, jau alnuose, greta vingiuoto kwelio radom štai tokią tvirtovę Iš tikro jos buvo dvi, tik tik netilpo.

 Sraunus upeliukas, su plukdantis labai gražios pieniškai melsvai žalios spalvos vandenį.

Kiek tolėliau prasidėjo užrašai dviem kalbom, suvienodėjo bažnyčių bokštai. Ir prisiminė  žavi nemirtingojo Fernandelio šypsena  filme 'Įstatymas yra įstatymas' http://www.imdb.com/title/tt0051851/kur pasakojama smagi istorija apie  gyvenimą pasienio kaime

Čia jau Prancuzija. Besisukiojant serpantinu gps pametė kelią, buvo šiek tiek strioko, nes staiga likę 200 suvirš kelionės kilometrų pradėjo sparčiai daugintis ir netikėtai išaugo daugiau kaip dvigubai.

Gps turi rimtą trūkumą - juo besinaudojantys nebežiūri į kelio ženklus.
Pieva, kurioje turėtų ganytis violetinės Milkos. Sako, kad šiemet pavasaris buvo snieguotas ir kalnų papėdėje žolės užteko net iki liepos, todėl karvės ir avys liko ganytis apačioj.

 Slidinėjimo kurortas. Nuotrauka pro automobilio langą, Svarbiausi dalykai toli gražu ne priekiniam plane. Vasarą visiškai tuščias, blaškosi tik pavieniai golfo žaidėjai , visokie ramių pasivaikščiojimų mėgėjai bei pasiklydę turistai. Tiešiog fantastiška gaiva ir ramuma.