Vakar žiūrėjom spektaklį. Džiugu, kad Kaunas stengiasi puoselėti patriotines tradicijas.
Skirgailos nei skaičiau nei mačiau nuo mokyklos laikų, kai ir viso kito, kas sudėta mokyklos programon.Jau vien dėl to buvo įdomu.
Įspūdžiai?
Tikrai geras, gilus tekstas ir prastas, kai kontrastas-sakyčiau, kažkoks paviršutiniškas, nervingas atlikimas.
Buvo daug nemotyvuoto rėkimo, bliovimo, staugimo ir visokių panašių garsų. Kartais netgi atrodė, kad aktoriai išlenda į sceną pastaugti, kad pažadintų beužmingančius žiūrovus.
Tiesa, jaunėlis Rumšas įnešė šiokio tokio subtilumo ir bendrame kontekste atrodė visai neblogai.
Bet Tragedijos nebuvo. Nebuvo Herojaus su didžiais jausmais ir dar didesnėm ambicijom. Nebuvo Žmogaus ir likimo kovos.
Buvo tik menkučiai žmogeliai su menkučiais jausmeliais, paskendę menkutėse intrigose ir didžiulė visuotinė isterija, kuria galbūt derėtų vadinti krize?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą