2013 m. liepos 12 d., penktadienis

Nimes

Miestas Prancūzijos pietuose. Apie 140 000 gyventojų, įsukūręs Langedoko (Languedoc) žemėje, Tarp Viduržemio jūros ir vaizdingų Sevenų (Cevennes) kalnų.
Įsikūrė dar Antikos laikais, kuriuos mena  Didysis Bokštas (la Tour Magne)



vaizdas nuo bokšto



 Kvadratinis Namas (la Maison Carree), antikinė šventykla, kurios viduje dabar rodomas  filmukas apie miesto istoriją.




romėniška Arena, pastatyta  I a.,  geriausiai išlikusi, parestauruota ir puikiai pritaikyta miesto reikmėms - čia vyksta koncertai, įvairūs renginiai . Išvakarėse vyko prancūzų roko žvaigždės Johnny Hallyday koncertas




 ir miesto sodas (Jardins dela Fontaine) su šaltiniu, prie kurio buvo garbinamas dievas Nemausas(Nemausus)







su  Dianos šventyklos likučiais, nors sako, kad greičiausiai deivės vardas buvo prisimintas jau gerokai       vėlesniais laikais


2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

Kažkur ant pasienio

Man rodos dar Italijos teritorijoj, jau alnuose, greta vingiuoto kwelio radom štai tokią tvirtovę Iš tikro jos buvo dvi, tik tik netilpo.
 Sraunus upeliukas, su plukdantis labai gražios pieniškai melsvai žalios spalvos vandenį.

Kiek tolėliau prasidėjo užrašai dviem kalbom, suvienodėjo bažnyčių bokštai. Ir prisiminė  žavi nemirtingojo Fernandelio šypsena  filme 'Įstatymas yra įstatymas' http://www.imdb.com/title/tt0051851/kur pasakojama smagi istorija apie  gyvenimą pasienio kaime




Čia jau Prancuzija. Besisukiojant serpantinu gps pametė kelią, buvo šiek tiek strioko, nes staiga likę 200 suvirš kelionės kilometrų pradėjo sparčiai daugintis ir netikėtai išaugo daugiau kaip dvigubai.
Gps turi rimtą trūkumą - juo besinaudojantys nebežiūri į kelio ženklus.
Pieva, kurioje turėtų ganytis violetinės Milkos. Sako, kad šiemet pavasaris buvo snieguotas ir kalnų papėdėje žolės užteko net iki liepos, todėl karvės ir avys liko ganytis apačioj.

 Slidinėjimo kurortas. Nuotrauka pro automobilio langą, Svarbiausi dalykai toli gražu ne priekiniam plane. Vasarą visiškai tuščias, blaškosi tik pavieniai golfo žaidėjai , visokie ramių pasivaikščiojimų mėgėjai bei pasiklydę turistai. Tiešiog fantastiška gaiva ir ramuma.


2013 m. liepos 9 d., antradienis

Kaminukai

Kartai labai sveika būna pakelt galvą aukštyn, kad bent šiek tiek atitrūktum nuo žemės.  Pas italus pralinksmino kaminai. -kaminukai. Kiekvieną namą puošia kitoks kaminas, kiekvienas  kaminukas išpuoštas -tarsi namelis, kuriame gyvena nežinau kas, gal geroji namų dvasia?




2013 m. liepos 7 d., sekmadienis

Zone

Pirmą naktį nakvojom nedidukam kaime prie Iseo ežero. Ežeras liko kažkur žemai, mes pasipukšėdami užropojom kalnu aukštyn ir radom štai tokį grožį


Vėjas,  lietus per ilgą laiką išplovė kalną taip, kad likusi dalis primena drakono , šliaužiančio per tarpeklį keterą, o likę gan aukšti kalniukai koketiškai prisidengė galvas akmeninėm kepurytėm.











 Vaizdas pro langą. Vakaras buvo vėsus, vietiniai ėjo pasivaikščioti, visi su lietsargiais. Mes irgi apukom ratą po kaimą, tik be lietsargių.

Daug kvapų. Gyvendamas mieste nebejauti kaip kvepia žolė, akmuo, vanduo. Čia, toli nuo miesto beprotybės  kur be galo ramu, viskas turi savo kvapą, kvapų įvairovė tiesiog neįtikėtina.


2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

Bergamo

Apie 110 t. gyventojų turintis miestas.  Senamiestis Citta Alta stovi ant 380m kalvos. Vaizdas nuo miesto sienos
Čia gimė ir palaidotas Domenico Gaetano Maria Donizzetti

 Aikštės gabaliukas
Bazilika di Santa Maria Maggiore . 


 Reikia manyti, šv Jurgis? Ši skulptūra ypač patinka, vyrukas atrodo lyg šokantis.

 Jau irgi beveik istorija

2013 m. liepos 5 d., penktadienis

Pietų Prancūzija

Ką tik grįžom iš kelionės po nedidelį pietų Prancūzijos gabaliuką. Skridom į Italiją, po to nediduke mašina mašina pastenėdami  persiritom per Alpes, kelis kartus pasiklydom, bet apie 10 val. vakaro sėkmingai pasiekėm kelionės tikslą. Keletą kartų kilo įtarimas, kad mūsų gps markė turėtų vadintis "Ivan Susanin''(kas nežino, tai toks pusiau legendinis XVII a. istorijos personažas, karo su švedais metu priešų pasamdytas vedliu nuvedė juos į gūdų mišką, paklaidino ir paliko likimo valiai), ale viskas gerai baigėsi, tik padarėm didelį ratą kalnais po nelabai aišku kur.

2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis

Skirgaila

Vakar žiūrėjom spektaklį. Džiugu, kad Kaunas stengiasi puoselėti patriotines tradicijas.
Skirgailos nei  skaičiau nei mačiau nuo mokyklos laikų, kai ir viso kito, kas sudėta mokyklos programon.Jau vien dėl to buvo įdomu.
Įspūdžiai?
Tikrai geras, gilus tekstas ir prastas, kai kontrastas-sakyčiau, kažkoks paviršutiniškas, nervingas atlikimas.
Buvo daug nemotyvuoto rėkimo, bliovimo, staugimo ir visokių panašių garsų. Kartais netgi atrodė, kad aktoriai išlenda į sceną pastaugti, kad pažadintų beužmingančius žiūrovus.
Tiesa, jaunėlis Rumšas įnešė šiokio tokio subtilumo ir bendrame kontekste atrodė visai neblogai.
Bet Tragedijos nebuvo. Nebuvo Herojaus su didžiais jausmais ir dar didesnėm ambicijom. Nebuvo Žmogaus ir likimo kovos.
Buvo tik menkučiai žmogeliai su menkučiais jausmeliais, paskendę menkutėse intrigose ir didžiulė visuotinė  isterija, kuria galbūt derėtų vadinti krize?