Mūsų antroji žiurkytė. Nusipirkom turguj, sergančią. Kai parsinešėm, paaiškėjo, kad čiaudi ir kosti kaip žmogus. Tada vežėm gydyt. Išgydėm, dėl to ji tapo dešimteriopai brangesnė tiesiogine prasme.
Buvo protingiausia iš visų mūsų laikytų žiurkių. Nuotraukoj vaizdelis, iš kurio supratom, kad buvo pasprukusi iš narvelio. Ilgai manėm, kad blogai uždarėm, kai rasdavom atvirą. Kol buvo maža labai ilgai bijojo nusileisti ant grindų, visą laiką tupėdavo ant narvelio, o padėta ant grindų , tuoj ropšdavosi kur nors į viršų- ant narvelio, ant kėdžių , sofos, dėl to ir nekilo jokių įtarimų, nes ir nuostolių jokių nebuvo. O vieną dieną, kai tikrai gerai uždarėm , grįžę radom ramiai tupinčią narvelyje. Žvilgtelėjau ir jau ruošiausi eiti toliau, tik kažkoks daiktas narvely pasirodė neįprastas.Grįžau, žiūriu - ogi įsitempusi iš mano rankinės mažą šokoladuką. Taip ir supratom, kad moka atsidaryti narvelį, o grįžusi dar ir dureles pridarydavo.
Vėliau išdrąsėjo , nebesislapstė, prie mūsų dantimis narvelį atsidarydavo. Tad išeidami kur nors, rakindavom
Vieną sykį grįžę radom ramiai tupinčią narvelyje, bet su polietileno sijonėliu. Pasirodo, kol mūsų nebuvo namie, Lariska atsidarė narvelį ir išpūtė pašniukštinėti po mano vėlimo reikmenis. Ten gulėjo ir apskriti polietileno šablonėliai su skylutėmis. Matyt belandžiojant vienas šablonėlis ir užstrigo kaip sijonėlis.
Labai mėgo gulėti man ant sprando.
Tragiškai žuvo perkandusi šaldytuvo laidą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą