Klasika.

Raudonas su juodu. Sunkokas.

Pagaliau savaitgalis!!!

Artėja Kalėdos .Pats

Pats nemėgstamiausias metų laikas. Suvokimas, jog tuoj pasibaigs dar vieneri metai. Atrėjančios didžiausiosmetų šventės visuomet sukelia kažkokią  nesveiką įtampą. Nepadaryti darbai, negrąžintos skolos, neįteiktos dovanos. Galiausiai norisi tiesiog pasislėpti po eglute kaip mažam vaikui nuo viso šventinio šurmulio ir tyliai sulaukti Stebuklo...

Kaljari.Cagliari

Pavakarys. Miestas, rudai nuspalvintas pavargusios saulės ir dulkių. Byrantis nedidukas susispaudęs senamiestis vietomis primena Vilnių. Neramus, nervingas, didelis miestas.

Amin Maaluf. Tanijo uola

XIX a. pirma pusė. Osmanų imperijos agonija. Pasaulio dalybos. Žmonių likimai istorijos verpetuose.
''Kokią reikšmę šioje milžinų kovoje turėjo mano kaimo žmonės, visų pirma du anglų pastoriaus mokiniai?
Didesnę, negu įsivaizduojame. Sakytum jų vardai būtų buvę išgraviruoti ant svarstyklių svirties, ir pakako pasilenkti, kad juos perskaitytum. Lordas Posbonis tą ir padarė. Jis palinko ir dūrė pirštu į vieną vietą: būtent joje susikurs arba sugrius Muchamedo Ali imperija, joje vyks mūšis!''

Bet knyga ne vien apie tai. Ji pasakoja apie žemiškas aistras, savitus papročius, keistai persipynusias religijas, politines aistras, nenuspėjamai keičiančias žmonių gyvenimus...

"Ji keistai nusišypsojo. O jis pasidalijo su ja visais rugsėjo vaisiais'' - nuo čia prasideda istorija apie žmogų, tapusį legenda.

Striukė

Nusiprki naują striukę. Iš pradžiū ji būna pasipūtusi ir šilta, šiltesnė, nei visos kitos. O paskui pasidaro tokia pat kaip kitos.

Океан Ельзи - Незалежність (Земля 2013)

Graži daina

Blogiausias valdininkas

yra ne tas, kuris tave muša lazda, o tas, kuris priverčia muštis tave patį.

Amin Maaluf. Tanijo uola

Užderėjo

Galima paskaičiuoti prieš miegą.

Turbūt nėra bjauresnių žmonių už mokytojus

Su retom išimtim.
Visa tai ką rašė apie mokytojus Kobo Abė savo knygoje 'Moteris smėlynuose' yra tiesa.
Ne tik nesveikai pavydūs, bet ir pagatavi gerklę kitam perkąsti dėl didesnio pamokų skaičiaus, bet ir labai ribotų interesų ir dažnai tiesiog jaučia pareigą pažeminti kitus. O kaip gi kitaip parodysi, kad esi geresnis?
Nesuprantu, kaip žmogus, dirbdamas su suaugusiais žmonėm gali sau leisti nesiruošti pamokoms , ateiti be jokio pamokos plano, numesti darbą be aiškių nurodymų.
Kai darbai netaisomi ir nekomentuojami,, nepateikiami racionalesni problemos sprendimo būdai, net nesistengiama išgirsti klausimo, o tuo labiau apgalvotai į jį atsakyti,
tai koks tokio mokymo tikslas? Gauti algą ir piktintis, kad mokiniai trukdo savo darbus pamokos metu trukdo dirbti? Su pasimėgavimu užversti blogais pažymiais, kad pati sau protingesnė atrodytų? Ar vis dėlto kažko išmokyti ir padėti žmogui ko nors išmokti?

Колыбельные мира - Литва. Lietuviška lopšinė

Tiesiog negalėjau nepasidalinti. Mielas, jaukus Rusijos animatorių kūrinys. Fantastiško projekto "Pasaulio lopšinės'' gabalėlis.



Gal kas gali pasakyti, kas dainuoja?

Ruduo

Šįryt akimis išlydėjom didžiulį klegančių žąsų trikampį.

Lyja

Lyja. Niūri šlapia diena, Atrodo, kad lyja visam pasauly. Tuščiu kaimo keliu neskubėdamas priešais atvažiuoja liūdnas autobusas. Neaišku iš kur ir nesvarbu į kur. Nesustodamas pravažiuoja tuščią stotelę. Aplink begalinė erdvė ir dėl to jis atrodo begaliniai vienišas...

Rugsėjis

Lauke rudeniškai lyja. Namie šilta. Ta proga pelargonijos grįžo namo ir sulipo ant palangių. Palangių galėtų būti ir daugiau, mat kai kurie ūgliai sėkmingai išleido šaknis ir buvo susodinti į žemę.
Vasarojimas lauke ne visoms gėlėms patiko: neišlaikė dvo kinrožės ir viena pelargonija, dar dvi kinrožės negali apsispręsti gyventi ar mirti.
Šiemet vasara buvo nebloga, tik kiek per trumpa - kai kurie augalėliai nespėjo suleisti šaknų į žemę pro vazonų skyles, tai ir atsigauti nespėjo.

Алёна Свиридова - В разведке. Žvalgyboje

Žvalgyboje. Labai gyvenimiška istorija



Puikus, šiek tiek ironiškas Michailo Svetlovo tekstas

http://tekst-pesni-tut.ru/song/show/1591657/alena-sviridova/tekst-pesni-i-perevod-v-razvedke-muz-tariverdiev-mikael-sl-svetlov-mihail/

Atlikėjos suknelė, mano manymu, šiek tiek ne į temą.

Ir trio Meridian 1977 metų versija (maždaug 13ta min.)

Neil Gaiman. Koralaina

Kas matė to paties pavadinimo animacinį filmą, galbūt nusivils - filme buvo be galo daug spalvingų detalių, sukurtų nežabotos autorių fantazijos, kurių knygoje nėra. Knyga gerokai paprastesnė, labiau gyvenimiška. Apie tėvų ir vaikų santykius . Apie tai, kas atsitinka, kai tėvai vaikams neberanda laiko. Mėgstu, kai apie sudėtingus dalykus kalbama paprastai ir nesudėtingai.
Ne be nostalgijos prisiminiau vaikystėj patamsiuose girdėtas vaikiškas šiurpes apie juodąją ranką ir suknelę su raudonais o gal juodais guzikais. Įdomu, ar anglų vaikai irgi sekė viens kitam tokias pat siaubo pasakas, kaip ir mes Lietuvoj?

Gruzdžiai

Žolinių vakarą nusprendėm nuvažiuot į Gruzdžius paieškot Gruzdžių dvaro. Miestelio aikštė po truputį remontuojama, kas nudžiugino.

 Nuo 1793 dvaras priklausė Platonui Zubovui, vėliau jį valdė Naryškinų šeima.

Truputis to, kas liko iš dvaro
.

 Žemės ūkio mokyklos net nefotografavau - didžiulis pastatas stovi užkaltais langais. Vaizdas slegiantis.

Neil Gaiman. Kapinių knyga

Kam patinka Timo Burtono kraupuoliški multikai, knyga turėtų patikti. Gražus pasakojimas apie vienintelį gyvą teisėtą mirusiųjų pasaulio gyventoją. Pasaką apie gyvenimą ir mirtį. Lengva, žaisminga, visai nekvaila knyga.

Langai

Italija

Prancūzija

Turbūt antikiniai, dabar tiesiog sienos puošmena

Saint Guilhem le Desert

Bažnytiniai

Saint Guilhem le Desert

 Gėlytė, panaši į saulę, turi apsaugoti namus nuo bet kokių blogybių. O kiaulė, tiksliau sakant, šernas, turbūt gilią šaknį knisa... 

Saint Guilhem le Desert

Poniški

Uzès

Miesčioniški

Uzès

Net nežinau, kaip taisyklingai parašyti lietuviškai.
 Pradėt tikriausiai reiktų nuo to, kas krito į akis visuose miestuose ir miesteliuose (kaimais vadint liežuvis neapsiverčia- visur mūrai). Gražu ir labai patriotiška.

Paminklas , stovintis miestelio aikštėje arba kapinėse. Visiems mirusiems už tėvynę. 

Miestas Prancūzijos pietuose, apie25 km nuo Nimo, įsikūręs dar Antikos laikas. Kažkur netoliese yra šaltinis, iš kurio Pont du Gard'o viaduku į Nimą tekėjo vanduo.

Didikų ir vyskupų miestas.Siauras, viduramžius menančių gatvelių tinklas.

Centrinė aikštė, privalomas fintanas ir didžiulis senas platanas.

Miesto centre pusiau privati pilaitė, dalis kurios gyvenama , o kita pusė -muziejus, skirtas pilies ir savininkų istorijai. Nuotraukoje žemiau - spalvotų čerpių stogas su kunigaikščių herbu.

Katedra.Vėl gi stilių ir laikotarpių  mišinys. Su gana kukliu vidumi.
Katedroje stovi sarkofagas su šv. Firmino, sipnadvasių globėjo relikvijomis.
Nefotografavau, kažkaip nepadoru pasirodė fotografuoti numirėlį, nežinau, ar tikras mumifikuotas, ar skulptūra, bet žmogaus kūnas stikliniame karste man atrodo, švelniai sakant, ne visai normalu. Kvepia stabmeldyste.
Išlikę vargonai, sako, puikiai tinkantys perteikiantys barokinės muzikos žavesį.

Varpinės bokštas

Telefonas

Žiauru. Ypač epizodas su gimtadieniu. Bet tiesa. Kartais, kai žiūri iš šalies , atrodo, kad ne žmonės, o zombiai kažkokie aplink.
Iš visų aplink gyvenančių vaikų lauke žaidžia tik vienos daugiavaikės šeimos vaikai. Todėl, kad jiems religija neleidžia ir jie neturi nei telefonų, nei kompiuterių, ko gero, nežiūri ir televizoriaus .

Lars Kepler. Paganinio kontraktas

Knyga, atvirai pasakysiu nuvylė. Laabai vidutiniškas amerikietiškas trileris, nors veiksmas ir vyksta Švedijoje. Nenustebino. Neįtikino. Nesuintrigavo. Neišlaikė susidomėjimo. Kokteilis iš politikos, žmogžudysčių, banditiškų aistrų ir medicininių receptų.Pagal puslapių skaičių -iš tokių, kurios, kaip rašė Coelho, geriausiai tinka pasidėti po galva. Perskaičiau iki galo tik todėl, kad neturėjau ką daugiau skaityti. Tikrai neverta sumokėtų už knygą pinigų.

Pradedu tikėti

kad kaktusai sugeria blogą energiją.
Šiandien aptikau dar vieną mirusį kaktusą....

Jaučiuosi kažkaip taip....

(Valentin Gubarev)

Juodas

dar vienas veltas šalikėlis.

Autobusinės istorijos

Viešasis transportas didmiestyje beveik visada savotiškas, kaip dabar sakoma, iššūkis. Į smulkmenas nesileisiu.
Važiuojant autobusais ir troleibusais galima išgirsi visokių įdomių dalykų,  tiesiog pagalvojau, kad kai kuriuos minties šedevrus reikia fiksuoti.

Vandenilis
 Kodėl vandenilis yra vandenilis? Mokslininkai ištyrė, kad senovės Egipto piramidėse, viduje buvo spiralės formos ertmės, kuriomis tekėjo vanduo iš Nilo. Kildamas piramide į viršų vanduo suskildavo į deguonį ir vandenilį. Piramidėje buvo kambarys, kuris prisipildydavo vandenilio. Kadangi vandeniliu kvėpuoti ,sveika į tą kambarį ateidavo pakvėpuoti faraonas.
Todėl vandenilis ir vadinasi vandenilis -vanduo iš Nilo.

geriausios dainos apie vasarą

geriausios dainos apie vasarą
Ilgai stengiausi prisiminti nors vieną tikrai vasarišką lietuvišką dainą.Visos liūdnos arba kažkokios nei šiokios nei tokios - nei muzika gera, nei tekstas žmoniškas.
Teko ieškoti kitur.

Senelis šaltis ir vasara nuo mždg 7 minutės
Puikus lietuviškas įgarsinimas. ''kaip smagu po mišką palakstyti-ten šokuoja žaliosios varlytės,ten gali drugelį margą vytis...''



Absoliučiai vasariška, kai  pagaliau karšta ir protas išėjo atostogų. Mungo Jerry



kol kas tiek
Gal kas žino daugiau?

April Stevens

Gelono (Želono) abatija

Gelono (Želono) abatija įkurta IXa. Įkūrė ją Vilhelmas, Tuluzos grafas, Akvitanijos kunigaikštis,  kilęs  iš kilmingosšeimos, kuri giminiavosi su karaliais.Greičiausiai abatija atsirado ne tuščioj vietoj, dokumentai liudija vienuolyną šioj vietoj stovėjus ir anksčiau.O įkūrėjui pasitraukus į geresnį pasaulį, jo asmenybė apaugo legendom.
X a vienuolynas augo, tapo nepriklausomu.Augo ir plėtėsi ir miestelis. Šv.Vilhelmo kultas stiprėjo, vienuolynas tapo piligrimų kelionių vieta. Kažkur apie tūkstantuosius, kuomet turbūt buvo laukiama eilinės pasaulio pabaigos, šventojo palaikai buvo perlaidoti pirmą kartą, bažnyčioj, kad tikintieji galėtų nekliudomi garbinti savo šventąjį.
XIIa vienuolynas masino piligrimus savo relikvijomis -čia buvo saugomas ir paties Karolio Didžiojo(XVIa įsivaizduojamas portretas, visi kiti labai primeną Vytautą)

padovanotas  kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus, gabalėlis. Pasakojama, kad tikinčiųjų prašymu Kryžiaus relikvijos buvo sudėtos į balto marmuro sarkofagą, ir pakeltos ant keturių kolonų, kad sergantieji galėtų po jomis praeiti, prašydami išgijimo.
Klestėjimo metų čia ir abatijai priklausiusiuose mažuose vienuolynuose gyvenę apie šimtą vienuolių, jai priklause nemažai valdų Viduržemio jūros pakrantėj.Vienuolyne būta puošnių baldų, sidabrinių papuošimų bei indų
Nuo XIV pamažu vienuolynas prasideda nuosmūkis-abatą renka pats karalius, o abato tikslas ne tiek rūpintis vienuolyno pastatais, bei vienuolišku gyvenimu, bet išspausti kuo daugiau finansinės naudos.
XVI prasideda kovos tarp protestantų ir katalikų.  1624m liko tik 16 vienuolių, kuriems nebuvo kur gyventi,nes vienuolynas smarkiai apgriautas, baldai ir sidabras parduoti,
XVIIa pabaigoje vienuolynas neilgam atgimsta .Iki didžiosios Revoliucijos, kuri panaikino visa religines bendruomenes, nusavindama jų turtą. Vienuolynas parduodamas dalimis. Senasis vienuolynas tapo gera statybinių medžiagų pirkimo pardavimo vieta.
Iš buvusio grožio liko tik sienos . Ir nedukai fragmentai. Dalis išgelbėtų grožių jau XIXa, kai domėtis senove tapo madinga, pateko į privačias  rankas ir, keletą kartų pakeitę savininkus, atsidūrė Amerikoj.
Šiuo metu ienuolyne įkurtas nedidukas muziejus.



Vidinis kiemas. Šviesu, šilta, jauku.

Galerija

Bažnyčia

 Krikštykla